8 iš 10 Kelmės r. gyventojų vėjo energetikai sako taip – rodo apklausa
Aštuoni iš dešimties Kelmės rajono gyventojų palankiai vertina vėjo energetikos plėtrą šalyje ir tikisi dėl to sumažėsiančių elektros energijos kainų ateityje. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Kelmės r. gyventojų apklausa.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo pradžioje atliktos apklausos rezultatai parodė, jog 77 proc. Kelmės r. gyventojų pritaria vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje, 9 proc. nėra apsisprendę ir tik 14 proc. pasisako neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai. Vėjo energetikos plėtrai konkrečiai Kelmės rajone pritaria 68 proc. respondentų, tačiau neigiamai vertina tik 9 proc., likusieji – dvejoja, nėra apsisprendę.
Apklausa patvirtino, kad Kelmės r. gyventojai palankiai vertina vėjo energetiką ir neprieštarauja vėjo jėgainėms Kelmės r.
Tikimasi mažesnių elektros kainų
Kaip bendras teigiamas vėjo energetikos savybes respondentai dažniausiai išskyrė tai, kad vėjo energetika nenaudoja ar beveik nenaudoja vandens (54 proc.), neteršia oro ir vandens (53 proc.) bei neišskiria klimato kaitą skatinančių dujų (45 proc.).
Vėjo jėgainių statyboms konkrečiai Kelmės r. dažniau pritariama dėl ateityje galimai mažesnės elektros energijos kainos (66 proc.) bei švarios, žalios ir aplinkai draugiškos elektros energijos (64 proc.). Šiuos veiksnius dažniau minėjo vyrai ir aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Beveik pusė gyventojų mano, kad taip rajonas prisidėtų prie šalies energetinės nepriklausomybės ir kad vėjo elektrinės rajone yra technologinės pažangos ženklas, 40 proc. tikisi, kad įrengiant vėjo jėgainių parkus bus sutvarkyta infrastruktūra.
Rajono gyventojai pasisako ir už Lietuvos energetinę nepriklausomybę – ji svarbi beveik 8 iš 10 apklaustųjų. Kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma, po trečdalį gyventojų kaip elektros energijos gavybos būdą siūlytų plėtoti saulės ir vėjo elektrines. Visgi, specialistų apžvalgos ir skaičiavimai rodo, kad siekiant energetinės nepriklausomybės svarbiausias vaidmuo teks vėjo energetikai.
Lietuva yra numačiusi iki 2050 metų visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Daugiau nei pusę – apie 55 proc. – šaliai reikalingos elektros energijos turėtų būti pagaminama vėjo elektrinių parkuose.
Už vėjo jėgaines, nepamirštant gyventojų
Visuomenės požiūris į vėjo energetiką sutampa su politikų – ją palankiai vertina ne tik rajono gyventojai, bet ir kandidatai į Kelmės r. merus. Savo pasisakymuose ir debatuose jie akcentuoja, jog rajonas, pasitelkęs vėjo jėgaines, turi didelį potencialą tapti svarbiu žaliosios energijos gamintoju.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidato Egidijaus Ūkso nuomone, Kelmės r. savivaldybei vėjo jėgainės suteiktų progą tapti ne tik elektros energijos vartotoja, bet ir gamintoja, sulaukti investicijų, kurios kurtų didžiulę pridėtinę vertę.
Kad atsinaujinantys energijos šaltiniai turi atsirasti, pritaria ir Jolita Koryznienė, visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“ iškelta kandidatė. Visgi ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad viskas turi būti daroma labai pagrįstai, atlikus socialines, ekonomines analizes.
Dalia Viliūnienė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatė, tiki, jog žaliasis kursas būtų palengvinimas gyventojams dėl pigesnės elektros, tačiau reikia išklausyti abi puses – tiek žmogų, tiek verslininkus. Kaip sėkmingo dialogo pavyzdį ji pateikia Vaiguvą, kurioje veikia kelios jėgainės. „Kiek yra tekę bendrauti su gyventojais, jie nesiskundžia, negirdi triukšmo“, – LRT kandidatų į Kelmės r. mero postą debatuose sakė D. Viliūnienė.
Už žaliąjį kursą pasisako ir Darbo partijos kandidatas Algirdas Sakalauskas, teigiantis, jog vėjo jėgainės nėra blogybė, tačiau jas būtina aiškiai pristatyti gyventojams, suteikti visą būtiną informaciją. Jam antrina Stasys Jokubauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas. „Kaip fizikas negaliu būti prieš pažangius atsinaujinančios energijos gamybos būdus – tikrai palaikau juos. Aišku, reikia kiekvienoje vietovėje konkrečiai nuspręsti, ar jėgainės pakenks, ar kartais mes įsivaizduojame, ko nėra“, – sakė jis.
Kandidatu į Kelmės r. merus save išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius įsitikinęs, kad be alternatyvios energetikos išsiversti praktiškai neįmanoma, todėl jei vėjo jėgainės įrengiamos laikantis visų reikalavimų ir sąlygų, jas reikia statyti. „Tik jokiu būdu negalima palikti už borto vietos bendruomenių gyventojų, kurių kaimynystėje jėgainės statomos. Bendruomenės turi pajausti realią vėjo jėgainių naudą“, – teigia I. Petkevičius.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Lina Samulytė tikina taip pat pasisakanti už atsinaujinančią energetiką ir vėjo jėgaines. Ji pritaria, jog labai svarbu jų atsiradimą suderinti su bendruomenėmis, ir mano, kad statyboms reikėtų atidžiau pasirinkti vietas, kad tai būtų ne gražiausi rajono kampeliai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Juozas Rimkus mano, kad vėjo jėgainių statymo procesas šalyje būtų sklandesnis, jei šio klausimo pristatymui visuomenei būtų skirtas didesnis dėmesys aukščiausiu lygiu – valstybės pozicijos pristatymo dėl vėjo energetikos ir jos būtinumo gyventojams trūko. Jo nuomone, turėtų būti kreipiamas ir didesnis dėmesys į poveikio aplinkai vertinimą, svarstoma galimybė padidinti atstumų nuo gyvenamųjų vietų, taip pat būtina atsižvelgti į kitus gyventojams nerimą keliančius klausimus.
Baimes gimdo informacijos trūkumas
Apie baimes, susijusias su vėjo jėgainėmis, Kelmės r. gyventojų buvo teiraujamasi ir minėtoje apklausoje. Paaiškėjo, ko žmonės baiminasi labiausiai, – kad vėjo jėgainės gali būti pastatytos per arti jų namų (61 proc.) ir gali kelti erzinantį triukšmą ar šešėliavimą (taip pat 61 proc.).
Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad didžioji dalis baimių greičiausiai kyla dėl nežinojimo ar nesupratimo – daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų prisipažino, kad per mažai žino apie vėjo jėgaines ir jų tikrąjį poveikį sveikatai bei aplinkai.
Vėjo jėgainių parkus Lietuvoje statančios „E energija“ įmonių grupės vadovas Gediminas Uloza sako, kad nuogąstavimus geriausiai išsklaido ir visas puses tenkinančius sprendimus padeda rasti vėjo jėgainių plėtotojų bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis bei atviri atsakymai į jų klausimus.
„Gyventojai dažnai baiminasi didelio jėgainių skleidžiamo triukšmo. Įstatymais nustatyta, kad maksimalus vėjo elektrinių skleidžiamas garsas gyvenamojoje aplinkoje negali viršyti 55 dB dieną ir 45 dB naktį, šių reikalavimų visada yra laikomasi vėjo jėgaines atitraukiant nuo gyvenamųjų namų saugiu atstumu. Palyginimui, žmogaus kalba siekia 50–60 dB. Todėl labai svarbu atvirai kalbėtis su gyventojais, nes natūralu, kad nemačiusiems vėjo jėgainių iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti grėsmingos. Mūsų patirtis rodo, kad pasikalbėjus, paaiškinus, išdiskutavus baimės mažėja ar dingsta, o jau įrengtos vėjo jėgainės gyventojams nebetrukdo“, – komentuoja G. Uloza.
Pasak jo, įrengiant vėjo jėgaines yra visada išlaikomi visuomenės sveikatos specialistų patvirtinti atstumai iki esamų gyvenamųjų pastatų, o iš gretimų žemės sklypų savininkų surenkami sutikimai dėl vėjo jėgainių statybos, kuriuose aiškiai apribojama naujų gyvenamųjų pastatų statyba sanitarinėje apsaugos zonoje. Esant poreikiui, gali būti taikomos papildomos poveikį mažinančios priemonės, tokios kaip želdynai arba jėgainių galios mažinimas ar net visiškas jėgainės stabdymas tam tikru metu, siekiant išvengti higienos normas viršijančio triukšmo ar šešėliavimo. „Bet kuriuo atveju, mes siekiame, kad mūsų vystomi projektai bendruomenėms atneštų ženkliai didesnę naudą, nei vėjo jėgainių sukuriamas neigiamas poveikis“, – apibendrina G. Uloza.