Vėjo energetika – atokesnių šalies rajonų kelias link progreso ir plėtros
Daugiau nei septintadalį (14 proc.) 2020 m. Lietuvoje suvartotos elektros energijos sudarė elektra, pagaminta vėjo jėgainėse. Šis skaičius kasmet auga – palyginti su 2019 m., pernai vėjas pagamino apie 6 proc. daugiau elektros energijos, atitinkamai 1,45 TWh ir 1,54 TWh. Vėjo jėgainių parkus drąsiau įsileidžia ir vis daugiau šalies savivaldybių, o jų atstovai teigia, kad tai yra būdas padidinti regiono konkurencingumą ir papildyti biudžetą.
„Vėjo energetikos vystytojų atėjimas į mūsų rajoną buvo naudingas tiek savivaldybės biudžetui dėl vystytojų mokamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, tiek žmonių gerbūviui – statant jėgaines sukuriamos darbo vietos, tiesioginės finansinės paramos sulaukia atskiros bendruomenės. Esu įsitikinęs, kad su gyventojų pritarimu tokių objektų turi atsirasti daugiau ir kitose savivaldybėse, jei tik, žinoma, leidžia gamtinės ir infrastruktūros sąlygos“, – sako Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas.
Nauda ir savivaldybėms, ir bendruomenėms
Telšių r. vėjo jėgainių parkų plėtra šiuo metu viena aktyviausių. Čia jau veikia 9 vėjo jėgainės, kyla naujas modernus vėjo jėgainių parkas. Pasak mero, savivaldybė vėjo jėgainių atžvilgiu nusiteikusi teigiamai, tad ateityje tikimasi sulaukti ir daugiau investuotojų.
Jau šių metų pabaigoje besisukančių vėjo jėgainių skaičius Telšių r. išaugs iki 22, mat Tryškių seniūnijoje pernai pradėtas statyti „E energija“ grupės vystomas moderniausias Lietuvoje 70 MW galingumo vėjo jėgainių parkas. Pirmoji parko jėgainė neseniai pradėjo veikti bandomuoju režimu. Planuojama parko statybas baigti iki šių metų pabaigos, jame žalią elektros energiją gamins 13 naujausių ir efektyviausių „General Electric“ „Cypress“ modelio vėjo jėgainių.
K. Gusarovas skaičiuoja, kad už antrus metus jau veikiančias 9 vėjo jėgaines į savivaldybės biudžetą kasmet sumokama apie 12 tūkst. eurų NT mokesčio. Tai mokestis, gaunamas už rajone veikiančias dėvėtas ir negalingas vėjo jėgaines, tad šią sumą jau kitąmet turėtų gerokai padidinti iš naujojo jėgainių parko vystytojo surinkti mokesčiai. Gautas lėšas planuojama paskirstyti seniūnijoms pagal poreikius, finansuoti įvairius savivaldybės vykdomus projektus.
Mero teigimu, rajono gyventojai žinią apie vėjo jėgainių parkus sutiko be didesnio pasipriešinimo, nors buvo ir tokių, kurie iš pradžių reagavo kiek neigiamai. Pasak K. Gusarovo, keisti visuomenės nuomonę ir sklaidyti jos baimes turi ir savivaldybių bei seniūnijų atstovai, ir vėjo energetikos vystytojai.
„Pradėdami projektus mūsų rajone, jie daug bendravo su gyventojais, netoli kurių namų buvo statomos jėgainės, taip pat įsipareigojo teikti finansinę paramą. Pavyzdžiui, Tryškių seniūnijoje už gautas lėšas pagerintas gatvių apšvietimas, įsigytas autobusiukas, atnaujinti takai. Investuotojai kalbasi su visomis bendruomenėmis, tariasi, kaip galėtų prisidėti prie jų gerbūvio, o atviras bendravimas išsklaido gyventojų baimes ir nepasitikėjimą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Savivaldybėms, dar dvejojančioms dėl vėjo jėgainių parkų, K. Gusarovas pataria apsispręsti teigiamai. „Be abejo, turi būti atviras dialogas su statytojais, nieko neslepiant, atsakant į visus klausimus, jėgainės turi būti įrenginėjamos laikantis numatytų reikalavimų, gyventojai turi turėti teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirsti. Kuo daugiau kalbamasi, tuo mažiau neaiškumų lieka, o nauda pajuntama labai greitai. Tai yra ir bendra valstybės politika – kad šalyje veiktų kuo daugiau nepriklausomų atsinaujinančios energijos gamybos objektų“, – akcentuoja Telšių rajono meras.
Pusė milijono eurų kasmet ir tai ne riba
Pagėgių krašto gyventojams vėjo jėgainės ne naujiena – būtent į šį regioną pirmiausia nukrypo vėjo parkų vystytojų akys, mat dėl gamtinio reiškinio, vadinamo „marių koridoriumi“, Pagėgių savivaldybėje pučiantys vėjai yra stipresni nei vidutiniškai šalyje.
Pagėgių mero Vaido Bendaravičiaus teigimu, jau dabar rajone sukasi keliasdešimt vėjo jėgainių, o netolimoje ateityje rajone turėtų iškilti dar vienas, didžiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse, 50-ies vėjo jėgainių parkas.
V. Bendaravičius sako, kad vėjo energetika yra naudinga tiek valstybei, tiek atskiroms savivaldybėms. Štai į Pagėgių savivaldybės, taikančios didžiausią galimą 3 proc. NT mokesčio tarifą vėjo jėgainėms, biudžetą vystytojai jau dabar per metus sumoka apie 500 tūkst. eurų NT mokesčių. Paskirsčius šias lėšas įvairiems projektams, naudą netrunka pajusti ir visi gyventojai – gerinama infrastruktūra, gražinama aplinka, statomi visuomeniniai objektai.
„Nauda, be abejo, labai didelė ir visokeriopa – ir mokesčiai į biudžetą, ir vystoma žalioji energetika, ir naujos darbo vietos. Tačiau negalima pamiršti ir to, jog vėjo jėgainės neturi kelti nepatogumų gyventojams. Reikia daug dirbti su bendruomenėmis“, – tikina meras.
Jis sako, kad gyventojai paprastai nerimauja dėl mažo jėgainių atstumo nuo gyvenamųjų namų, jų skleidžiamo garso ir šešėliavimo, tad atsižvelgiant į tai ir savivaldybės gali priimti atitinkamus sprendimus – galbūt pakeisti langus pastatuose, esančiuose arčiausiai vėjo jėgainių parkų, ar juos apželdinti. Vėjo jėgainių vystytojai savo ruožtu galėtų vadovautis optimaliais atstumais, kur reikia, įdiegti veikiančias šešėliavimo stabdymo programas.
Savivaldybės turėtų paskubėti
Vėjo jėgainių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ grupės vadovas Gediminas Uloza sako, kad vėjo energetikos plėtrai geras gamtines sąlygas turinčių rajonų Lietuvoje yra nemažai, tačiau ne visur tinkama infrastruktūra – kai kur būtina elektros tinklų plėtra, todėl svarbu, kad savivaldybės, norinčios pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, nedelstų įsitraukti į vėjo energetikos plėtros procesą.
„Telšių ir Pagėgių rajonai yra sektinas pavyzdys, kaip galima suderinti vėjo jėgainių vystytojų, savivaldybės ir jos gyventojų interesus. Palankiomis sąlygomis vėjo energetikai pasižymi ir didelį potencialą turi Kelmės rajonas. Be abejo, vėjo jėgaines mūsų šalyje vis dar galima vadinti naujove, neretai bauginančia gyventojus, tačiau tai, kad jėgainių skaičius kasmet auga, rodo, jog baimės sklaidomos, mitai paneigiami, o saugi ir draugiška vėjo jėgainių ir žmonių kaimynystė yra įgyvendinamas projektas“, – įsitikinęs G. Uloza.
Jo teigimu, pavyzdį galėtumėme imti ir iš kaimyninių šalių, kurios pasinaudoja vėjo energetika kaip įrankiu modernizuoti savivaldybes. Pavyzdžiui, Lenkijos Margonino ir Kobylnicos savivaldybės dėl čia veikiančių vėjo jėgainių parkų yra vienos turtingiausių: į Kobylnicos biudžetą vėjo jėgainės kasmet atneša ne mažiau 10 proc. pajamų, į Margonino – net iki 25 proc. visų savivaldybės gaunamų mokesčių.
Lietuvoje šiuo metu vėjo jėgainių parkai vystomi arba veikia Kelmės, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Pagėgių, Mažeikių, Jurbarko, Naujosios Akmenės, Telšių, Anykščių savivaldybėse.